Giumri (Gyumri)
Mieste stovi paminklai žymiam armėnų kilmės prancūzų dainininkui Š. Aznavurui (g. 1924 m.) ir tarybiniam aktoriui F. Mkrtčianui (1930–1993).
Gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje buvo jau V a. pr. m. e. Tuomet vadinta Kumairi. Po 1804–1813 m. vykusio Rusijos ir Persijos karo, atiteko Rusijai, kuri 1837 m. pastatė tvirtovę, o 1840 m. miestą pervadino Aleksandropoliu. 1899 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino pramonės ir amatų augimą. Nuo 1924 m. iki 1991 m. vadintas Leninakanu. Miestas smarkiai nukentėjo per katastrofišką Spitako žemės drebėjimą 1988 m. gruodį.
Žemėlapis - Giumri (Gyumri)
Žemėlapis
Šalis - Armėnija
Armėnijos vėliava |
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
AMD | Armėnijos dramas (Armenian dram) | Ö | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
HY | Armėnų kalba (Armenian language) |